Portugalija

Kai grįžau iš Madrido, jau buvo įpusėjusi ši savaitės laiko šventė, kuri vyksta mano meistelyje. Paskaitos beveik nevyksta, nes kiekvieną naktį vyksta koncertai. Pirmadienį deja neturėjau jėgų dar nueiti į koncertą. Nusprendžiau kad užteks man ir dviejų paskutinių dienų :) Beje, išvertus, šventė vadinasi „Skarbonkių šventė“.

Antradieni sužinau kad visai nėra man paskaitų, nes popietę prasideda svarbiausia šios savaitės šventė. Šią dieną nuliukai įkrikštijami į tikruosius fuksus. Nelabai ką žinojau apie šią šventę, tik pasakė, kad apie 15h nusigauk į pagrindinę aikštę ir turėtų būt smagu. Na galvoju ok, kadangi jau paskaitų nėra, tai apsiginkluoju fotoaparatu ir keliauju į aikštę (aišku valandą vėliau nei sakė, nes pagalvojau, kad vis tiek portugalai viską užvėlins). Jau pakeliui link aikštės pradedu matyti keistus žmogeliukus. O aikštėj pamatau visą jų šusnį. Visi vyresnieji – su savo tradiciniais juodaisiais Harių Poterių rūbeliais. Visi pirmakursiai – persirengę spalvotais kostiumais. Kiekvienas fakultetas universitete turi savo spalvą, tad kiekvieną grupė rengiasi kažkokia tema su savo fakulteto spalvomis. Pro aikštę praeina ilga studentų eisena. Va ten tai visko prisižiūrėjom :D vaikinai beveik visi su spalvotom pėdkelnėm (vėlgi  - priderintos pagal fakulteto spalvas).  Daugelis prie kojų prisirišę krūvas skarbonkių (čia matyt šventė pavadinimas kaltas). Ir dažnas grupės atributas – vežimėlis iš super marketo, pilnas alkoholinių gėrimų. Kiekvienas pirmakursis ant kaklo turi po didelę soskę ir rankose nešiojasi puoduką (na tokį vaikišką naktinį puoduką) – vėl gi savo fakulteto spalvų. Iš tų puodukų gerią, bet geria tai kaip supratom VISKĄ (kažkas vienai lietuvaitei pasiūlė paragauti.. alaus su romu :D). Dar pamačiau keistą dalyką, kad kai kurie vyresnieji vaikšto su ropėmis rankose, ir karts nuo karto vis duoda kokiam pirmakursiui jos atsikasti. Po to išsiaiškinau, kad tas ropes turi prieš paskutinio kurso studentai. Pirmakursiai turi nuvalgyti tą ropę, kad liktų tik lapai. Vakare jie eina prie upės ir nusisukę nuo jos, metą tuos nuvalgytus ropės lapus į vandenį – kad sėkmingai pabaigtų savo studijas. Čia tų tradicijų tikrai labai daug, tikiuosi per metus jas išsiaiškinti :)

Jau sutemus (man jau atrodė, kad kokia 1h nakties (ypač pasižiūrėjus į ganėtinai nebestabiliai ant kojų stovinčius stundetus), nors iš tikro buvo tik 18h) visi pradėjo būriais keliauti link upės. O ten – tas momentėlis kai pirmakursiai pakrikštijami. Krikštijami jie Mondego upės (tekančios per Coimbra) vandeniu. Kiekvienas pirmakursis turi krikštatėvį iš vyresnio kurso, kuris su tuo naktiniu puodeliu pasemia upės vandens ir pila pirmakursiui ant galvos, kalbėdami kažkokius lotyniškus žodžius. Kai kurie pirmakursiai aišku išsimaudo upės vandenyje. Brrrr…. nes šiandien stebėtinai šalta Portugalijojs.. Vėjas didelis ir pakankamai šaltas, o ypač prie upės. (visa laimė, kad kaip tik grįžus iš Madrido gavau siuntinėlį iš Lietuvos su savo striukėmis, šalikais ir pirštinėmis, kurių dabar ir prireikė).

Naktį apie 1h nusigauname į kitą upės pusę, kur didelis paviljonas, su dvejom palapinėm, kuriose groja skirtingą muziką. Vienoje – tradicinė portugališka muzika, kitoje – DJ groja. Krūūūūvos studentų, padaryti specialūs barai, ant kurių šoka chebrytė.  Tarp palapinių net banko automatas pastatytas, kad jei netyčia pritrūktum pinigų, galėtum jį išsiimti :D Netikėtai prabuvom su vienu draugu iki pat galo – namučius aplankiau tik 7 h ryto…

Kitą dieną – vėl pusę dienos miegas (paskaitos atšauktos, tad galima ramiai miegot). Paskutinė Latados diena, Coimbros universiteto studentams šią dieną nemokamas koncertas,  tad beabejo susiruošiam eiti. Tuo labiau kad gros vienas žinomas portugalų dainingas Rui Velosas. Jį pirmą kartą menu išgirdau, kai pirmą kartą buvau Portugalijoj, per mūsų mažo miestelio šventę. Tada teko aišku nustebusiai stovėti ir klausyti kaip visi portugalai ošia ir dainuoja (dalininkui beveik nereik dainuot). Šį kartą tą dainą ir aš traukiau visa gerklę, nes jau mokėjau ir supratau apie ką ji :) et, smagu :) Po to aišku vakaras baigėsi DJ palapinėj… aišku pats galas nebuvo labai žavus, nes visi tie barai, ant kurių šoko visi – galiausiai buvo sugriauti ir suspardyti.. Na alkoholis vis tik jaunimui daro savo…

Žodžiu, pamačiau tikrai didelę studentišką šventę (ir sakė, kad dar čia silpna.. nes rimtesnė yra vykstanti gegužės mėnesį – tada visos paskaitos net oficialiai yra atšauktos ir kiek žinau ten vyks dar daugiau renginių ir visko)…. tad laukiu nesulaukiu gegužės mėnesio, kai bus kita šventė. Įdomu pamatyti kaip čia vis dar gyvos yra senosios universiteto tradicijos!

Ketvirtadienį šventėm vienos lietuvaitės gimtadienį, tad nusprendėm irgi išlysti. Šiaip ketvirtadieniai Coimbroj yra labai stiprūs ir didžiausi toosai, visas miestas tiesiog skęsta nuo studentų. Bet… tą dien buvo taip ramu, kad turbūt ramesnės Coimbros apskritai nesu mačius… Portugalai vis tik turi ribas – po savaitės tooso, pasiima laisvą dieną :D

Ketvirtadienis.

Keltis teko pakankamai anksti, nes laukė ilgoka kelionė. 7.20 autobusas iki traukinių stoties. Stoty turiu vos 10 minučių nusipirkti bilietui, šiaip ne taip spėju ir nusipirkt bilietą ir įlipt į traukinuką. Valandą laiko mieguista kelionė iki Porto miesto. Ten nuvykus pamatau krūvas studentu – vieni dailiai apsirengia tradicinius rūbelius (suprask jau nebepirmakursiai), kiti – su kokiom maikutėm sakančiom „Aš pirmakursis“. Na taip, juk šiandien prasideda didele šventė, kuri truks savaitę laiko ir per kurią nuliukai bus įkrikštijami į tikruosius fuksus.. et teks šiek tiek tos šventės praleisti, bet tikiuosi grįžus dar šį tą pamatyti. Dar pusvalandukas praleistas metro ir štai orouostas :) Įsigyju knyga apie Madridą  ir kadangi dar tuiru valandžiukę laiko tai bandau įsigilinti kas gero manęs laukia tam Madride :)

Beje, dar prieš porą savaičių net neįsivaizdavau kur nakvosiu (juk 4 naktis kur nors neprablūdisiu), bet kažkaip stipriai nepergyvenau – ai galvoju vis tiek kaip nors išsispręs. Tai ir išsisprendė. Pasigyriau vienam savo draugui ispanui, kad važiuoju į Madridą.. pasiguodžiau, kad nežinau dar kur gyvent, tai jis sakė pašnekės su savo vienu draugu. Ir ką gi – draugas sutiko. Tad prieš išvažiuodama su juo susirašiau, gavau pilną instrukciją kaip atsigavus į Madridą atsigauti iki jo darbo, kad galėčiau pasiimti raktus nuo buto. Tai tik nusileidus, sekiau sąžiningai visomis instrukcijomis ir apie pietų metą jau su juo susitikau :) Vaikinukas ilgaaaaai pasakojo ką ir kaip reik padaryti nusigavus į butą (mat pasirodo apsigyvensiu ne ten, kur jis gyvena, bet jo turimame kitame ale butuke). Po ilgų instrukcijų ką padaryti ir ką galėčiau aplankyti Madride, galiausiai nusigaunu į savo nakvynės  vietą – kuri pasirodo yra beveik Madrido centre (na 10 minučių kelio iki senamiesčio pėsčiomis). Įsikūriau, apėjau šiek tiek apylinkes, apsilankiau parduotuvėje ir grįžus galvojau šiek tiek prigulsiu, kad vakare kur išlėkt galėčiau… bet kai priguliau, tai su visam – nesugebėjau jau vakare atsikelti.

Penktadienis.

Pirmoji rimta Madrido lankymo diena. Nusprendžiu, kad šią dieną skirsiu senamiesčiui :) Kadangi turiu genialią knygutę su žemėlapiu ir aprašytais objektais, tai bandau pagal ją pėsčiomis nukeliauti iki pačio senamiesčio ir šį bei tą pati pamatyti.. Keistoka tiesa pasakius vienai vaikščioti po tooookį didelį miestą… Na bet kartais matyt reikia išmokti pabūti ir su savimi, su savo mintimis. O galiausiai juk ir pliusų atrandu – galiu vaikščioti savo tempu, be skubėjimų, kur tik pati panorėsiu ir su niekuo nereik dėl to ginčytis :D Stebiuosi pastatų gražumu – net ir ne pačiam centre esantys pastatai yra tikrai geros būklės ir visi tokie parestauruoti matosi.  Šiek tiek viena pasivaikščiojus ir pavalgius vietinėj kavinukei tradicinio ispaniško patiekalo Tortila de Batata nusigaunu į Madrido, o kartu kaip po to sužinojau ir Ispanijos širdį. Ten pamatau besiblaškančių jaunų žmonių grupelę – galvoju gal kokia ekskursija, gal nepastebimai čia reiktų prisijungti. O gi pasirodo pamatau plakata – „Free tourist trip starts here“. Nu galvoju, čia tai liuks, kaip tik man. Tad prisijungiu prie įvairių turistų grupelės kurie kaip tik pradeda kelionę. Apie Madridą pasakoja viena amerikietė. Pradedam trijų valandų kelionę po Madridą. Tikrai geras dalykėlis – susipažinau su įvairiausiai žmogeliukais (australai, kanadiečiai, amerikonai, meksikiečiai) keliaujančiais po Europą. Vieni kelioms savaitėms, kiti 9 mėnesių kelionę pasidarę. Pamatau dar daugiau Madrido ir net gi sužinau šį tą apie Ispanijos istoriją. Kadangi gidė pakankamai didelė pleputė buvo, tai vietoj 3 valandų , kelionės, užtrukome ape 4h. Po to susitikau su Leo (vaikinukas, pas kurį nakvoju). Jis dar šį tą parodė, papasakojo. Kai grįžau namučio jau buvau laaabai nusikalus. Bet dieninės kelionės metu sužinojau, kad Madride dar yra toks dalykas, vadinamas “PubCrawl” – susimoki 10 eurų ir tave praveda per keturis Madrido barus (kiekviename iš jų gauni po šotą) ir galiausiai apsilankymas viename klube. Kaip atkeliavus vienai į Madridą – labai puiki išeitis. Tad net ir labai pavargus susiruošiu ir iškeliauju. Ten susitinku su australėm ir kanadiečiais iš dieninės kelionės ir pradedam smagų vakarėlį :) po klubus vedžiojo airis :D dar susipažinau su brazilu, kuris po to mane portugale vadino, nes aš matai šneku portugališkai :D Žodžiu namučiuos parsigavau tik 7 ryto…

Šeštadienis

Kadangi buvo audringa naktelė, tad pusę dienos pramiegojau. Kai atsikėliau, pagalvojau kad reiktų išlėkti dar  ką nors pamatyti, bet kai pavalgiau savo pusryčius, pasijutau laaabai blogai… ir visą likusią dieną teko praleisti taip pat namie (tuose namuose nėra šaldytuvo, tad maistelis matyt pagedo…), Na bet užtat galėjau pasižiūrėti ispanišką televiziją, pažiūrėti ispaniškai dubliuotus filmus –ir pasirodo visai neblogai sekėsi suprasti :) galiausiai net krepšinį pasižiūrėjau, tik galvoju gaila nėr už ką sirgti, tai ne taip įdomu… bet tada išgirdau Jasaičio pavardę – tas ten tritaškiais neblogai gelbėjo vieną komandą – ir va atsirado už ką pasirgti. Besirgdama ir užmigau :D

Sekmadienis

Antra rimta Madrido vizitavimo diena. Šiai dienai pasirinkau kitą Madrido dalį – taip vadinamą Madrid Boutique. Aplankiau net visus du dailės muziejus, su rimtų dailinkų darbais. Pasisvečiavau botanikos sode ir galiausiai nusigavau į laaabai dydelį parką. Va ten net nejaučiau kaip prabėgo mano visas vakarėlis. Žmonių begalės – kas susiradęs atokų kampelį ilsisi, kas knygą skaito, kas repetuojasi trimituoti, kas šiek tiek triukšmingesnėj vietoj su draugais pikniką pasidarė, ar su šeima išejo pasivaikščioti… Vidury parko – tvenkinukas. Jame plaukioja krūvos valtelių. O aplink tvenkinį verda gyvenimas. Čia gali sutikti ir cirkininkus, rodančius vaikams triukus ir gaminančius įvairius dalykėlius iš balionų, ir dailininkus, ir braziliškos Kapoeiros šokėjus/dainininkus, ir breiko šokėjus, ir burėjus iš kortų/delno, ir sustingusių žmonių statulų… O kur dar visi būgnininkai ir afrikietiškų šokių šokėjai… Žodžiu ten visko pilna. Smagu buvo pastebėti žmones ir tuos visus mažus spektaklius po atviru dangumi. Vakare galvojau dar kartą išlėksiu į PubCrawl susitikt su jau savo naujais pažįstamais, bet… užsitrenkė mano namų duris… ir teko laukti kol Leo atvažiuos ir mane išlaisvins. Deja, kai atvažiavo jau buvo šiek tiek per vėlu kur nors važiuoti, tad pasilikau namie. Gal ir gerai, juk reik išsimiegoti prieš rytdienos kelionę namo.

Pirmadienis

Leo perspėjo, kad važiuočiau metro bent šiek tiek po 9h, kad nebūtų tiek daug žmonių. Na aš taip ir padariau. Alia tų žmonių man vis tiek atrodė beprotiškai daug. Užtrukau beveik valandą nusigauti iki orouosto. O ten šiek tiek suglumina mane laikrodis, kuris rodo 9h (nors jau turėtų rodyt 10)… Na galvoju, gal kokį vieną nustatė, kad portugališką laiką rodytų :D tuose orouostuose juk taip būna.. Bet po to dar kokis tris laikrodžius pamačiau su tokiu pačiu laiku… ir tada gi dingtelėjo mintis, kad šią naktį visa Europa laikrodį atgal pasuko. Nu jo, tai dėl to ir buvo tiek žmonių metro.. et, o gi galėjau ilgiau pamiegoti.. Na bet nieko. Turėjau laiko ramiai brangiai papusryčiauti orouoste :D Iš Madrido išvykau su gražiu saulėtu oru… O Portugalija pasitiko rūku, debesimis ir lietumi… Iš kur čia tiek daug to lietaus Portugalijoj, niekaip nebesuprantu. Na bet matyt reik priprast…

Išgirdus ne vieną priekaištuką, kad nieko nebeparašau, skubu vėl prisėsti prie savo blogo :)

Neparašau ne todėl, kad baisiai neturiu laiko, bet pora savaitėlių ne itin daug kas vyko mano gyvenimėlyje, mat užpuolė kažkokios bacilos ir teko daug laiko namie praleist…. :( būdavo tik į paskaitas ir namučio į lovą.

Na bet šis tas vistiek vyksta, tad pabandysiu čia trumpai (ar nelabai) papasakot kuo gyvenu, kas naujo ir kas mane žavi ar stebina šitoje šalyje  :)

Pirmiausia tai gal sugrįšiu keliomis savaitėmis atgal - gi susitikau su skautais!!! Dalyvavau panašiai kaip mūsų Pirmijos Užsienio ryšiu skyriaus narių susitikime. Jie dabar ruošiasi tokiai mugei, kur pasakos apie įvairias galimybes susijusias su užsieniu. Tad pabandysiu lapkričio pradžio ir aš sudalyvauti toje mugėje, papasakosiu apie savo patirtį, kai savanoriavau Portugalijoj ir galbūt apie Erasmus galimybę. Šiaip tikrai labai šaunūs žmogeliukai, tai jei bus laiko ir noro gal ir daugiau prie jų veiklos prisijungsiu :) sunku gi man čia taip visai nuo tų skautų atitrūkti, kai buvau pripratus keletą metelių tiesiog “gyventi” skautais :)

Šią savaitę Medicinos fakultete erasmus studentams buvo priėmimas. Tai pasifotografavom visi, gavom dovanėlių šiek tiek, po to kalbėjo visokie protingi dėdės ir tetos - sveikino mus pasirinkus šį universitetą ir panašiai :) po to studentų organizacijos prisistatė, papasakojo apie savo veiklą. Galiausiai pasirodė viena tradicinė fakulteto grupė, tai man dyyydelį įspūdį paliko Na pabandykit įsivaizduot - su būgnais, gitarom, balalaikom, fleitom, dūdelėm ir visokiais barškučiais įeina į salę kokie 25 vyrukai, apsirėdę tais savo tradiciniais universteto rūbais ir užtraukia keletą dainelių :) jie čia tokių grupių konkursus rengia ir per visokius renginius pasirodo, žodžiu toks tradicinis dalykėlis. Įdedu keletą nuorodų, kad šiek tiek įsivaizduot galėtumėt ką mes ten matėm ir girdėjom :)

http://www.youtube.com/watch?v=avnVIaF_C8I (čia jie dainuoja studentų dainą)

http://www.youtube.com/watch?v=Vcz9rEHXo1A (labai graži baladė apie Coimbra, apie upės Mondego vandenyje atsispindinti miesto grožį, juodus studentų rūbus ir visą studentiška gyvenimėlį).

Mes girdėjom šias dvi dainas, tik žmogeliukai kiti dainavo (čia šiek tiek senesnis įrašas, jau daugelis šitų vyrukų pabaigę). Tad dar įdedu vieną ne tokios geros kokybės klipuką, kur jau šių dienų vaikinukai, kurie mumi dainavo:

http://www.youtube.com/watch?v=HFEqxbN8Llw

Po visų kalbų ir pasirodymų, keliavome užkasti ir pabendrauti vieni su kitais.

–

O mieste vis dar galima pamatyti kur ne kur vykstančias krikštynas - smagu žiūrėti į pirmakursius, keilaujančius gatvėmis susikibus rankomis ir garsiai traukiant įvairias dainas. Beje, čia vieną dieną buvo erasmus vakarienė ir turėjom susitikti vienoj miesto vietoj - tai teko prisižiūrėti kaip krūvos studentų gatvėje toosinasi, kaip susitinka dvi grupės pirmakursiu ir… ne ne, nesimuša - sustoja vieni priešais kitus ir traukia tokias atsišaukiamas dainele (panašiai kaip “kur tu buvai dzieduk mano”) - ir tomis dainelėmis vieni ant kitų pavaro, ir išsiskiria :D žodžiu gražu žiūrėt, kai miestas ketvirtadieniais vakarais ir naktim tiesiog skęsta nuo studentų!

Apie toosus kalbant.. studentai čia dažniausiai išlenda lauk antradieniais ir ketvirtadieniais (ypač ketvirtadieniais) - mat penktadieniais daug kas namo išvažiuoja ir savaitgaliais miestas šiek tiek apmiršta. Pirmiausia visi laiką leidžia baruose ar tiesiog gatvėse (nes barai dažnai būna laaabai mažiukai ir visi norintys netelpa). Keliauja nuo vieno mažo bariuko prie kito. Diskotekos atsidaro tik apie 1-2h nakties (bet tuo metu dar ten nieko nebūna dar), visi į klubus susirenka apie 3-4h ir jau tada ošia iki 7-8 ar net 9h ryto… Niekaip nesuprantu, kaip jie penktadieniais sugeba po to nukeliauti į paskaitas.. aš vis dar bandau išmokti tą padaryti, bet kol kas penktadieninė praktinė paskaita man nebūna baisiai naudinga - nes akytės laaaabai merkiasi po 1-2h miego…

Besergant teko pegelbėti lietuvaičiui ir čekui susirasti naujus namučius (mat nebesinorėjo jiems gyventi savo univero barake, kuris kitoje upės pusėje, tad labai nepatogus susisiekimas su centru..). Et, nelabai aš mėgstu portugališkai šnekėti telefonu, nes daaaaug sunkiau suprasti, ką šneka, bet nieko, sugebėjom, radom :) tai po to jau kitą dieną vengrai skambino ir prašėsi pagalbos - na bet jiems neprireikė, rado greitai ir be mano pagalbos :)

Mokslai.. na jau pradėjau kibti į juos. Šią savaitę išsilaikiau pirmąjį kolį - portugalų kalbos. Gavau 16,9 (20 balų sistemoje), tai visai neblogai sakyčiau (maždaug 9 mūsų sistemoje). kitą savaitę laikysiu epidemiologijos koliokviumą.. dėl jo šiek tiek neramu, nes ne taip ir lengva tokį dalyką portugališkai mokytis (laaabai daug neaiškių žodžių). na bet pasėdėsiu sekmadienį šiek tiek, ir gal išlaikysiu :) Visi kiti dalykai juda visai neblogai, vis dar gastroenterologijos dėstytojo nesuprantu, bet kiekvieną paskaitą vis daugiau žodžių atskiriu, ką jis burba :D Su mokymosi medžiaga čia labai įdomiai. Nėra labai jau daug prileistos mokomosios medžiagos kiekvienam dalykui, o jei ir yra viena kita knyga, tai biblioteka neturi tiek, kad aprūpinti visus besimokančius. Tad jie čia turi paruoštus tam tikrus konspektus, kurie būna tam tikrose kopijavimo salonuose - nueini į juos ir sakai, ko tau reikia, paduoda segtuvą su krūva medžiagos, išsrenki ko tau reikia ir tau atšviečia visą tai. Kiekvienais metais jie vis keičia tuos salonus, tai kiekvieną kartą paklausus visi portugalai sako palauk dar šiek tiek, kol ten viskas išsspręs. Šiaip ne taip per keletą kopijarkių susiradau visą sau reikalingą medžiagą ir prisišviečiau krūvą medžiagos - dabar kaip ir turiu portugališką medžiagą iš ko mokytis :) tad dabar belieka rimtai kibti ir skaityt tas knygas, ir verstis krūvas nežinomų žodžių…

Esu laiminga, kad esu čia… nežinau kodėl, bet Portugalija man yra tikrai laaabai nuostabi šalis.. kaip čia kažkada pamasčiau - Lietuvą aš beprotiškai myliu, bet esu įsimylėjusi ir Portugaliją…

P.S. iš erasmus networko gavome daugelis sim korteles telefonui (todėl mano nr pasikeitė praitą mėnesiuką - kas vis dar nežinote naujojo nr +351910770944). Tarp šių kortelių kalbamės visi nemokamai ir rašome vienas kitam nemokamus sms :) o dar šį mėnesį sužinojau, kad galime apie 20 minučių kas mėnesį nemokamai skambinti į užsienį :) tad nenustebkite, jei kartais kai kurie sulauksite iš manęs skambučių (šį mėnesį dėja jau išnaudojau visas minutes :D).

Siunčių apkabinimą kiekvienam :*

Jeckau taip seniai nerašiau, bet bandau taisytis :D gi baisiai užsiėmus buvau - prasidėjo mokslai, tai teko būt labai susikaupus, na bet apie viską nuo pradžių :)

Taigis, pirmoji savatė, kai jau turėjo prasidėt mokslai, mums buvo atvykimo savaitė (taip vadinama welcome week), tai į mokslus nelabai ėjom (na galėjom, eit, bet buvo įvairių renginių, tai šiek tiek dar norėjosi prasitęst atostogas ir ignoravau mokslus). Nors apskritai aiškios datos, kada prasidėjo mokslai, nebuvo… girdėjau “kažkada” prasidėjo teorinės paskaitos.. kad sužinotum kada praktinės prasideda - reik nueit į teorines, nes niekas nieko dorai nežino :D nu tai taip ramiai ignoravau pirmąją savaitę ir tiesiog stebėjau univerą. Kadangi suvažiavo jau krūva portugalų studentų, tai buvo beprotiškai įdomu :) kodėl??? ogi todėl, kad jie daugelis vaikšto apsirengę tradicinius universiteto rūbus - vaikinai dėvi juodus kostiumus (su pailgintais švarkais), merginos juodus kostiumėlius (tiek merginos, tiek vaikinai dėvi liemenes ir kaklaraiščius) ir prie viso šito - jie visi dar turi tokias juodas skraistes (ant kurių prisisiuvinėja kartais emblemų visokiausių). Žodžiu atrodo jie visi kaip Hariai Poteriai (todėl čia ir pavadinimą tokį sugalvojau). Dar kai kurie šūstresni (kaip suprantu - grupių ar kursų seniūnai) turi gigantiškus šaukštus :D (matyt stebūklingų mikstūrėlių virimui) :D ir kaip nesijausi lyg burtininkų mokykloj, kai tik tokie ir tesupa tave??? Vaizdas beabejo įspūdingas. Iš tikro universitetas turi galingas senas tradicijas, gyvuojančias jau 700 metų. Kaip tik pasiskolinau knygutę iš vieno draugo apie visą tai, tai bandysiu paskaityti, gal galėsiu vėliau daugiau papasakot kas ir prie ko čia.

Na o iš tikro tai labai gražu žiūrėt į vyrukus, tokius visus susitvarkiusius ir gražius :) akytės net raibsta :D

Taigis, pirmiausia turėjom mokslo metų atidarymą (erasmus studentams). Prisistatė visų fakultetų dekanai (ar panašūs dideli žmonės), pakalbėjo akademinės organizacijos, erasmus networko vadovai. Kas portugališkai kalbėjo, kas angliškai :) žodžiu, priėmė vadinasi :D deja su kitų dienų renginiais kiek sunkiau gavosi dalyvauti, nes vis kažkokių kitokių reikalų turėjom (arba pvz miegas po erasmus vakarėlio). Šią savaitėle atvyko vienas lietuvaitis (vienintelis vaikinukas iš čia esančių lietuvių), tai pirmomis dienomis stengiausi jį supažindinti kas čia kur yra :) Smagus buvo pirmas susitikimas, ėjom su trim vokietukais, kurie ju buvo šį tą išmokę lietuviškai pasakyti, tai labai jaudinosi, ir vis kartojosi žodžius (mano vardas…, malonu susipažinti, ačiū, į sveikatą). Ir kai jau susitikom tai visi paeiliui lietuviškai prisistatė :D ot kiek nustebimo buvo Mantui (kurs beja čia patapo Mantaš - vis tas portugalškas tarimas).

Ketvirtadieniai - kaip visada toosų dienos. Pilnas miestas studentų!!! ir visi iki paryčių bendrauja prie mažyčių barų (viduje deja ne visi sutelpa).

Šeštadienį, kas norėjo, galėjo keliauti pasiplaukiot su baidarėm (kelionė erasmus studentams) Mondego upe. Aš beabejo nusprendžiau keliaut (kaip galėčiau praleisti :D). Aišku kaip visada, kai tik nusprendžiama ką nors veikti su vandeniu, tai tas geras oras, kuris per savaitės dienas būna, nusprendžia tiesiog kažkur pasislėpti… Tai ir tądiena pasislėpė.. Na bet nieko. Sėdom į badares ir keliavome gana ramia upe. Aišku, kad būtų smagiau - reikėjo pasitaškyti (įvyko karas tarp dviejų vokiečių ir keturių lietuvaičių) :D visi šlapi, bet patenkinti galėjom plaukti toliau (tik alia saulutė jei būtų išlindus, tai iš vis būtų smagu taškytis). Kelionė nebuvo labai ilga. Sustoję galutinėje stotelėje persirengėme ir sėdome prie stalų (po skėčiais.. nes kaip tik tuo metu pradėjo lyti…). Kas pradėjo futbolą per lietų žaisti, kas šiaip smagiai šnekučiavosi prie stalų. Daugelis tai kažkokie prislėgti atrodė - tik ne mūsų stalas :D oj mes ten smagiai juokėmes ir krykštavom (matyt tas pasitaškymas prikrovė gerų emocijų dozę). Neįtikėtinai, šį kartą buvau ne viena leituvaitė tarp krūvos vokiečių, bet vos du vokiečiai ir vienas belgas tarp keturių lietuvių :D Gavome skaniai pavalgyt, tada ir saulutė išlindo - bėgome žaist kamuoliu, po to kas netingėjo dar ir išsimaudyt spėjo :) visi patenkinti, laimingi ir pavargę parsibeldėme namo :)

Na o kitą savaitę - jau sukaupiau jėgas ir keliavau į universitetą… Beabejo, pirma savaitė kaip ir tikėjausi, nebuvo labai jau lengva.. Vis tik susigaudyti kas kur vyksta - ne taip ir lengva. Ypač kai ligoninė ne tokia ir maža (kaip suprantu kažkur apie 15 aukštų - nuo -4 iki 10). Sako laukit praktinės paskaitos tam ir tam aukšte prie liftų ( tai gerai, kad ligoninė ne kryžiaus pavidalo, ir tų liftų nebūtų bent keliose vietose….). Na bet nieko, susikaupiu ir ieškau. Kardiologijos paskaitos praktinės laukiau, laukiau, bet nesulaukiau.. pasirodo ir ne ten laukiau (ne prie tų liftų) ir visa portugalų grupė, su kuria paskaitą turėjau turėt, nepasirodė :D

Per teorines paskaitas tai sugebu arba rašyti nuo prezentacijos, arba klausyti… abiejų dalykų kažkaip nesugebu.. nelabai išeina ir klausyt ir rašyt, nes kažkaip nesuprantu kokia kalba noriu rašyti - lyg verčiasi į lietuvių kalbą, bet pristrūksta kartais žodžių, tai portugališkai rašau.. nun žodžiu, čia dar reikia su savim išsiaiškint ir priprast :D bet teorinėse paskaitose visai neblogai suprantu apie ką kalba (gerai kad toj medicinoj terminai visi panašūs visomis kalbomis…).

Su praktinėmis - šiek tiek sudėtingiau. Na ne su visomis - šiaip jei dėstytojai pakankamai lėtai šneka, visai neblogai suprantu. Bet va turiu vieną tokį dėstytoją… gastroenetrologijos.. nu šneka nesvietiškai greitai ir neaiškiai.. pirmą paskaitą iš vis nieko nesupratau apie ką kalba (na keletą smulkmenų spėjau pagauti)…. Net nesupratau kai manęs keletą kartų kažko klausė (vienas iš klausimų buvo labai elementarus - iš kokios tu šalies :D). Supanikavau šiek tiek, bet po to nuraminau save, kad pradžioj tik taip sunku, po to juk turėčiau priprasti.. Tuo labiau kad pastarasias savaites nelabai portugališkai šnekėdavau (juk daug laiko praleidžiu su kitais erasmus studentais, o deja ne visi portugališkai šneka).

Kaip vyksta studijos? na čia tenka mokytis ne ciklais, kaip buvau pripratus, o semestrais. Tad kiekvieną dieną turiu skirtingus dalykus. Dažniausiai būna vieno dalyko per savaite viena teorinė paskaita (apie 45 minutes - tai nespėji pervargti ir gali visą paskaitą išlaikyti dėmesį į dėstomą dalyką) ir viena praktinė (apie 2-3 h trunka). Praktinių kadangi dar tik po vieną ar maks dvi turėjau, tai dar nelabai galiu ką daug papasakot. Dermatologijoj per pirmą paskaitą apvedė, aprodė skyrių, pašnekėjo apie bendrą tvarką ir panašiai. Kardiologijoj - pradžioj vienos ligos aptarimas, po to po keletą studentų keliavome į konsultacijas su dėstytoja. Gastruose - pradžioj paskaitos vienas iš studentų daro pristatymą apie ką nors, po to keliavome į sksyrius. Per pirmą paskaitą kadangi nusprendė jog nelabai šneku aš portugališkai, tai mane paskyrė eiti žiūrėti endoskopijų su viena panele :) šiandien jau teko eiti bendrauti su ligoniu ir bandyti rašyti ligos istoriją (susibendraut gal ir visai neblogai pasisekė, bet suvokiau kad gi reiktų išsiaiškinti, kaip čia ligos istorijos rašomos - juk ne viskas vienodai kaip lietuvoj, o ir pavadinimų kiekvienos dalies nežinau portugalškai.. na tai vienas studentas iš salų portugalijos kur atvykęs šiek tiek padėjo susigaudyti kas kaip… Žiūrėsim kas čia gausis man :D Per pulmunologija- keliavome pas pacientus (na tiksliau vieną pacientą aplankėm), sergantis tuberkulioze, tad atskiroje palatoje su daugiau apsaugos gyvena. Patiems kaukių nereikia turėti, duoda. Po to visi darėmės mantu tyrimus (pradžioj dėstytoja vienam padarė, tada tas, kuriam padaryta - kitam darė ir taip paeiliui vienas ant kito drebančiom rankytėm mokėsi daryti injekciją).

Na tai kol kas per daug tų įspūdžių negaliu pripasakot, reikia daugiau pamatyt kaip jie čia gyvena. O dar ir bėda, kad nelabai galiu su klinikom palygint, nes kiek aš tų klinikų temačiau per pirmuosius trejus metus… jaučiu tik kai grįšiu ir lietuvoj praeisiu šiek tiek klinikinių dalykų, galėsiu susidaryti bendrą vaizdą. Šiaip ligoninė atrodo tikrai neblogai - vienam draugui teko apsilankyti priėmime, tai sakė kiekvienas gauna skirtingos spalvos apyrankę - priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir skubos. Ir šiaip ligoninei visi dokumentai žymimi barkodais ir visur su barkodais viskas keliauja. Kai daugiau pamatysiu, gal daugiau galėsiu ir papasakot - kol kas užteks tiek :)

Ai beje, prieš pora savaitėlių sugužėjo jau ir visi gyventojai į namus.. bet vieną tai kol pamačiau, praėjo turbūt gera pusantros savaitės (nors gyvena tam pačiam aukšte kaip ir aš). Tai geriausiai mūsų pirmąsias gyvenimo savaites atspindi toks įvikiuks: vakarieniaujam pas mus namie, aš, Julija ir keletas mūsų draugų (negyvenančių šitame bute). Grįžta mūsų vienas sugyventinis, užein į virtuvę, pasisveikina su visais ir taip šiek tiek patylėjęs klausias: “Do you all live here????”  :D ot buvo daug juoko.. bet labai puikiai atspindėjo mūsų tarpusavio “susibendravimą”. Nieko tokio, po savaitėlės pasidarėm bendrą vakarienę (deja dviejų portugalų joje nebuvo, nes namo išlėkę savaitgalį buvo). Tai toks buvo pirmasis bandymas pabendrauti.

Na gal šiam kartui tiek, nes kaip visada jaučiu pavargsite skaityti mano monologą :)

P.S. pas mane vis dar karšta kaip vasara :) vakar galvojau, kad jau man šiek tiek per karšta - net ramiu žngsniuku keliaujant Coimbros kalnais ir pakalnėm prakaitas žliaugte žliaugia, o jei dar saulė į nugarą pliekia - tai iš vis maža nepasirodo… gal kas vis tik į svečius norit??? ;)

P.P.S. pabandysiu ir čia būnant nepamiršti skautų - gavau pakvietimą prisijungti prie portugalijos skautų organizacijos nacionalinės komandos, prie užsienio ryšių skyriaus :D tad šiandien keliausių į komandos susitikimą - žiūrėsim kaip man čia seksis ir ar rasiu tam laiko, bet būtų įdomi patirtis manau :)

P.P.P.S. pasiilgau VISU!!!

:*

Šeštadienio rytas, iš namų iškeliaujame netgi anksčiau nei planavome. Susitikimas turėtų būti 8.15, bet mes pasistengiam būti 8h, kad papultume su saviškiais draugais į vieną autobusą. Na bet juk čia Portugalija… sutartu laiku buriuojasi krūva erasmus studenčiokų, bet nei vieno portugalo vadovo… 8.30, jų vis dar nėra… na kažkur 8.45 susirinko. Autobusai iš vietos pajudėjo viso labo 9.30 :D Manęs per daug nenustebino, vis tik metus laiko jau gyvenau portugališku rėžimu, bet daugelį kitų studentų - tai labai nustebino. Lipant į autobusą išgirdau lietuvišką pokalbį - jė jė jė, susipažinau su dar dviem lietuvaitėm Jovita ir Vaida iš pedagoginio universiteto. Smagumėlis!

Kelionė visai netrumpa, bet autobuse neliūdna - mokausi įvairiausių vokiškų frazių, mokau lietuviškų frazių vokiečius :D žodžiu linksma.

Atkeliaujame į Porto miestą - nuo tilto pamatome fantastiškai gražų vaizdą - upė ir aplink ją krūva gražių mažų namukų :) Pirmas vizitas - Porto vyno saugykla. Vėluojame tik dvi valandas :D Tačiau mums vistiek praveda ekskursija ir daug papasakoja apie Porto vynus. Jie pasirodo yra tryjų rūšių - dvi pagrindinės ir viena ypatinga, gaunami tik kas kažkiek metų, kai kažkokia asociacija pripažįstą tų metų vyną kaip labai labai aukšto kokybės. Kitų dviejų vynų skiriasi spalva (priklausomai nuo to, kiek jie laikomi didelėse ar mažose statinėse). Šiaip Porto vyna sukūrė škotai, mat jie anksčiau gerdavo prancūzų vynus, iki tol kol su jais užsikariavo, tada teko ieškoti naujų vynų, ir pasirinko portugališkus. Tik bėda - keliaujant laivas nuo portugalijos, vynas kartais sugesdavo, tad į jį įpildavo viskio. Viskis įpilamas po pirmųjų fermentacijos dienų, tad sustabdomas procesas ir vyne esantis cukrus nebevirsta alkoholiu (dėl to Porto vynas yra pakankamai saldus). Žodžiu, sužinojome tikrai nemažai dalykų. (dar beje svarbu, Porto vynas negeriamas prie pagrindinių patiekalų, jis yra desertinis vynas - geriamas prie sūrių, desertų, šokoladų). Tada žinoma - degustacija :) paragavome baltro ir raudono Porto vyno. Pirmą kartą turbūt man patiko Porto vynas :)

Toliau keliaujame į kitą upės krantą. Susitinkame ten ir ten 13.50. Tik aišku daugelis buvo išalkę, tai susitikimas įvyko viso labo 14.45 :D vokiečių ir lietuvaičių kantrybė senka - man belieka visus raminti ir priminti, kad čia portugalija, čia laikas šiek tiek kitaip skaičiuojamas :D

Vizitas į veno princo pilaitę - ne baisiai įdomu, bet šiek tiek istorijos - irgi gerai :) Sužinojau, kodėl Porto mieste tokie mažučiukai, siauri bet labai aukšti namai - mat kai jie buvo statomi, mokesti buvo už žemės plotą, ant kurio statomas namas, tad juos statydavo ant mažo ploto ir kuo daugiau į aukštį. Taip pat šiek tiek apie keramines plyteles, puošiančias daugelį namų portugalijoj - plytelės turėjo dvi funkcijas - pirmiausia apsaugodavo nuo drėgmės patekimo į namus, o visų antra - tai geros socialinės padėties ženklas (nes tik turtingi galėdavo įpirkti tas plyteles. O ir dabar tos plytelės ne visai pigios, tad namai papuošti jomis - turtingumo ženklas.

Dar po kokios valandžiukės tradicinio laukimo, sėdome į laivą - pasiplaukiojimas po upę. Vaizdai tikrai pasakiški, yra į ką pažiūrėti! O dar kai saulytė taip smagiai šildo (ar net kaitina) - tai iš vis smagumėlis.

Po smagaus pasiplaukiojimo - kelionė į nakvynės vietą. Suskirstymas į kambarius - mistinis :D mes kambaryje gyvenom penkios merginos ir vienas vaikinas :D bet nieko. Trumpas poilsiukas, ir keliaujame ko nors užkasti, nes visą dieną nevalgę. Surandame kavinukę mažą, ir ten užsisakom kiekvienas vis kažko. Aš kažką “specialaus” užsisakiau - supratau po to kad per pavojinga specialius užkandžius užsisakinėt - nes jie būna super dideli ir dar su tona padažo. Nieko tokio, iš mano patiekalo keliese sočiai pavalgėme :D Smagiausia kai lietuvaitės praėjo, pašnekėjom šiek tiek, ir joms tolstant dar kažką lietuviško sušukau - ir šalia praėjo būrelis žmonių, vienas ir sako lietuviškai: “tai kaip maistas? ar skaniai duoda?” Nu tai net pasimečiau… iš kur čia toj portugalijoj tų lietuvių yra???

Vakare visi susitinkame aikštėje ir keliaujame vakarieniauti. Hmz.. na sunkiai galėčiau tą reikalą pavadinti vakarienę, bet tiek to. Mus jau prieš tai perspėjo, kad tai ne tiek vakarienė, kiek tooselis. Žodžiu maistas ten tik priedas. Visą esmę sudaro sangrijos ir balto vyno gėrimas. Bet žinoma ne bet koks. Esmė yra - turi gerti su kaire ranka. Jei kas nors pamato gerianti dešine - pradeda dainuoti tokią dainelę, ir tada tau reikia išgerti visą taurę iki dugno. Lygiai tas pats - jei pamato pilanti dešinia ranka - teks išgerti visą asotį :D triukšmo labai daug (nes daugiausiai tai portugalai ir ispanai šelo su šiuo žaidimu, o jų balseliai tikraaaaai labai skambūs). Gerai kad mūsų stalo galas tos dainelės nemokėjo, tai mes tvarkingai kaip žmonės toosinomės :D na žodžiu, ištuštinus visus asočius ir pavalgius iškeliavome apžiūrėti naktinio Porto miesto gyvenimo - diskotekų :) bėda, kad čia Portugalijoj iki 2-3 h nakties - niekur nerasi kur pasišokti. Visi pradžioj būna baruose, o po to, kai jau barai pradeda užsidarinėti - keliauja šokti. (tad diskotekos dažnai tik atsidaro 2 nakties). Na bet smagiai prisišokom dviejose diskotekose ir grįžom visi paryčiais namo.

Kitą rytą žinoma niekas nekelia - susitikimas tik 12h. Kai susitikom, palikom savo daiktus autobuse, ir dar turėjom dvi valandas pasivaikščiojimui, pavalgymui. Baisiai ten pasivaikščiosi - sekmadienį beveik niekas nedirba, tai nebent kokį prekybos centrą veikianti gali surasti.

Susitikus, keliavome į muzikos namus. Tai toks modernus pastatėlis, pastatyas specialiai klasikinės muzikos koncertams ir orkestrų repeticijoms. Įspūdingas pastatas, su daug skirtingų kambariukų, kurie skirti skirtingiems užsiėmimams. Paviešėję ten, nusprendėm kad reiks atlėkt paklausyt kokio koncerto.

Tada pakilome į vieną varpinę ir pasižiūrėjom iš viršaus į Porto miestą. O galiausiai dar nukeliavome į pagrindinę apžvalgos aikšelę ir grožėjomės nuostabiais vaizdais :) Et.. tikrai gražus miestas..

O tada - rami kelionė namo… Noriu dar sugrįžt į tą miestą pasižvalgyt, bet jau kitą kartą…

Nuotraukos iš kelionės: http://public.fotki.com/eglele7/porto/

Ir štai prasideda tas tikras studentiškas/erasmusiškas gyvenimėlis :) Jį pradedame nuo Erasmus atvykimo tooselio. Prasideda jis tik 23h, bet kaip Portugalijoj - tai realiai dar vėliau. Tad prieš tai apsilankome viename labai jaukiame bariukyje - toks įkurdintas namų patalpoje, tai beveik ir jautiesi kai namuose! O bariukas dar įpatingas toks, kad jis braziliškas toks, ir turi 8 skirtingų rušių Capirinha kokteilius - galima užsisakyti tokią besisukančią lėkštę su visom skirtingom rūšim. Tai aš ten su keturiais vokietukais buvau, tai labai smagu buvo paraugauti visų rūšių :) Po to nukeliavome į vietelę, kur vyko erasmus tooselis - ir mano dideliam džiaugsmui man parodė vieną lietuvaitę, kuri supažindino su dar dviem!!! Et, smagu savąja kalba šnekėti, nors ir po daug kalbėjimo tik internetu, pasidaro sunku… Tai jau mūsų čia keturios, o dar žinau, kad tikrai dar viena mergina ir vienas vaikinas atvažiuoja!!! Niekad nebūčiau patikėjus, kad mūsų čia tiek daug bus - galėsime lietuvių susitikimėlius padaryti :)

Penktadienis - iš ryto išėjau su megstuku į lauką, kažkaip vėsoka pasirodė… Nu bet kad pusiaudienyje orelis pasidarys tooooks neįtikėtinai blogas - tikrai nebūčiau patikėjus.. Ir ką jūs manote - išlendam per pietų pertrauką į lauką, o ten lietutis pliaupte pliaupia.. Ir nesustojo lyti iki pat gilios nakties… ot nesamonėlė, aš gi nei skėčio neturiu, nei normalios strukės.. ir batukai mano ne lietui skirti (juk į portugaliją skridau, čia per metus laiko tik vieną kartą mačiau tokį lietų… bet matyt čia šiek tiek į viršų daugiau lietučio būna…). Ir dar kaip tyčią tą dieną pas mane atkeliauja svečių - iš praito karto du labai geri portugalai draugai. Reikia gi kažkaip su vienu iš jų pradžioj susitikti - tenka per lietų pėdinti slidžiomis miesto gatvikėmis.. o dar pasakyti kur susitinkam telefonu, kai pati dar nelabai ką žinau - sunkokas darbelis.. teko ilgokai pablūdyt, kol sugebėjom susitikti.. Teko nukeliauti į artimiausią kinų parduotuvėlę ir nusipirkti lietsargiukus. Namo grįžau visa kiaurai šlapia.. Nesamonė!!! Papasakokit, kas užpavydėjot man gero oro ir atsiuntėt lietų iš lietuvėlės?????

Na nieko tokio, kitas draugas atkeliavo su taksu iki mano namų, kad nereikėtų jo dar keliauti per lietų pasitikti :) Et, kai susitikau savo draugus, buvo taip gera.. taip smagu, kažką pažįstamo susitikti. Nors nesimatėm porą metelių, bet toks jausmas, kad tai tiesiog savaitėlė, na gal mėnesis prabėgo :) susėdi, ir yra apie ką šnekėti, ir kažkaip taip tiesiog gera :) tai taip prasėdėjom tryse iki 5 ryto bešnekėdami :D sunkoka man aišku su jų portugalų kalba, ypač kai vienas šneka beprotiškai greitai ir dar pakankamai sudėtinga portugalų kalba.. na bet po savaitgalio su jais, jaučiausi visai gerai su savo portugalų kalba :)

Aišku tiek prasėdėjus, tai kitą dieną sau ramiai iki pietų miegojom :D o ir salytė išlindo džiugindama mumis!!! Vakare buvo labai smagu - abu berniukai (Miguel ir Quim vardai jų) gamino portugališką patiekalą :) nu gi gražu žiūrėt kai vyrai sukasi virtuvei :) aš sau ramiai sėdėjau ir bendravau su jais, o jie ruošė mėsytę su kažkokiomis kriauklytėmis ir bulvytėmis, sangrija :D ei, ir dar netyčia įsijungus tv pamačiau šokių euroviziją - tai net pažiūrėjau kaip lietuvaičiai pašoko, prabalsavau keletą kartelių (prisidėjau prie 5 taškų, gautų nuo portugalijos). Vakarienė tikrai skani buvo :)

Vis artėjant mokslams, pradėjo ir mūsų namučiai pilnėti - šalia mano kambario apsigyveno Italas (kuris kažkoks tylus, apie jo atsikraustymą nieko nežinojau, kol nepamačiau pro praviras kambario duris kompiuterio ir šiaip kažko judančio - o jau naktį prieš tai jaučiau, lyg tam savo antrame aukšte gyvenčiau ne viena…). Tai va, jau antrame aukšte gyvename dviese - aš ir italas Daniele (jis irgi medicina studijuoja, tai būsim kolegos). Pirmame aukšte atsikraustė anglė (vardo dar nežinau… neprisimenu tiksliau…) - šneka puikiai portugališkai, tad su ja galėjau ramiai portugališkai šnekėt. Taip at gyvena vokietukė Julija (su kuria daaaaug laiko drauge praleidžiam) ir portugalė Fernanda :) Tai va, jau net penkiese. Na ir dar dažnai Fernandos ir anglės vaikinai portugalai (primečiau, kad jei gyvensime 9 žmonės, tai greičiausiai beveik 18, jei visi netyčia susiranda ar turi antrąsias puses… DAaaaug žmonių :D

Tą vakarėli dar nukeliavome į tą patį brazilišką mielą bariuką, tada į kažkokią diskoteką - pasibuvom šiek tiek ir grįžom namučio :)

Sekmadienį vaikinukai nusprendė, kad reikia pasidaryti picas patiems- tad smagiai gaminomės kiekvienas savo asmeniškas picas ir po to jas iškepę valgėme :D aišku nesukirtom tiek, kiek prisigaminom, bet nieko - pasilikom vakarienei dar :) vakare - pasivaikščiojimas po naktinę Coimbra :) ir filmo žiūrėjimas.

Pirmadienis - atgal į portugalų kalbos kursus.. Nu jei ne ta gramatika, tai būtu viskas beveik tvarkoj :D Šį kartą turėjom paskaitėlę labaratorijoj - pirmiausia tai teko diktanta parašyti :D :D :D oj kaip juokinga, kai to nedarai šimtą metų, o čia dar portugališkai reikia parašyti.. NU bet šiaip visai neblogai sekėsi, buvo gal tik keletas žodelių, kur visiškai nesupratau ką rašyti.. na klaidų žinoma daugiau padariau, bet manau kad padoriai dar :) po to gi teko ant lentos kiekvienam po sakinuką užrašyti, kad klaidas išsitaisytume :) Po to klausėme nuostabios fado (tradicinės portugalų muzikos) dainininkės dainos, ir teko įrašyti į dainos žodžius trūkstamus žodžius - ši užduotis tikrai nelengva.. vis tik labai savotiškas tas dainavimas, tad suprasti ką ten dainuoja - dar sudėtingiau…

Grįžus po paskaitų, pabandžiau susidėlioti savo paskaitų tvarkaraštį.. nu sunkokoka, kai mokausi su 4 ir 5 kursu ir šiaip.. daug paskaitų dubliuojasi.. jaučiu reiks eiti šią savaitę į fakultetą suderint tvarkaraštį.. Juokingiausia ir baisiausia bus kai prasidės mokslai, ir reikės didelėje ligoninėje susigaudyti tarp daug daug paskaitų…. Nu bet gal kaip nors  :)

Dar vienas dalykas - gi esu informuojama apie visus futbolo įvikius, susijusius su lietuva :D tad negaliu nežinoti, ir negaliu neinformjuoti jūsų - ka tik pradėjo su leituvos futbolo komanda dirbti portugalų treneris, ir ką jus manote - pirmos rungtynės su Rumunija laimėjome 3:0!!! Įsivaizduokite, kokie portugalai patenkinti tuo, kad va portugalų treneris ir lietuvą veda į priekį.. Pirmiausia sužinojau dar prieš pamatant naujieną Delfyje.. Šiandien tarptautinių ryšių centre dirbantis berniukas iš pavardės mano nusprendė, kad esu lietuvė, tai irgi skubėjo pranešti ir pasidiaugti tuo kad laimėjom. O po to dar austras pasidžiaugė, sakė kad mes nerealūs, kad nugalėjom rumunus.. ir kad laukia mūsų šalių varžybos - neaišku kas laimės, juk austrai nugalėjo prancūziją!!! Va, matot kaip viską žinau apie futbolą - net jokių delfi nereikia :D

O dabar ruošiamės savaitgalį keliauti į Porto miestą - aplankyti vynines, paplaukioti laivu ir dar daug visko pamatyti - žiūrėsim ar pavyks, nes norinčių yra daugiau nei vietų…

Apkabinu ir labanakt linkiu :*

Ir štai štai štai!!! Pagaliau sutvarkyta mano pašto dėžutė, tad labai laukiu laiškų, atviručių, siuntinių ir visokių kitokių gėrių, bei žinoma jūsų pačių :D mano adresiukas:

Eglė Paulauskaitė

Rua Infanta D. Teresa 29A-4

Coimbra

Portugal

Vis noriu prisėsti ir parašyti šį bei tą, apie tai, kaip man čia sekasi, bet vis nerandu laiko…

O dar praitą savaitę spėjau pasimėgauti keliomis dienomis ramumos.. et, kaip gera buvo sustoti bėgti ir tiesiog pasėdėti.. pagalvoti apie šį bei tą.. Toks keistas jausmas, kai pripranti nuolat bėgti ir skubėti, nuolat daryti ką nors, arba galvoti, kad baigus šitą, turėsi dar padaryti milijoną kitų dalykų, o tada imi vieną dieną, viską pabaigi ir apsuki savo gyvenima beveik aukštyn kojom.. Tada gali atsistėti mažoje kavinukėje Portugalijoje, šildytis saulėje, ramiai gurkšnoti šaltą arbatą ir tiesiog BŪTI.. PAgalvojau, kad žmogus kai nori, gali padaryti su savo gyvenimu neįtikėtinų dalykų, ir gali atsidurti realiai ten, kur tik širdis užsimano - tik reikia daaaaug noro, ir šiek tiek pastangų. Tikrai gera sustoti…

Na bet sustojimas buvo trumputis, iki tol, kol atsirado naujų pažįstamų :D

Gyvenu su viena labai faina vokietaite, tad praitą savaitę ėjau susipažinti su jos naujaisiais pažįstamais vokiečiais… Buvau tarp krūvos vokiečių, na dar pora brazilių buvo, bet visą vakarą prasidėjau vidurį vokietukų, tad dažnai teko tiesiog pasiklausyti vokiečių kalbos :D nu bet nieko, buvo ir tokių, kurie stengėsi angliškai šnekėti su manim, ar tarpusavyje, kad ir aš galėčiau dalyvauti pokalbyje… Bet tų vokiečių nerealiai daug, ir atrodo, kad tik jie mane ir tesupa… gal reiktų ne portugalų čia mokytis, o vokiečių, kad suprasčiau ką aplinkiniai mane supantys žmonės šneka???…

Pirminės vakaro temos, kuriomis su kiekvienu sutiktu žmogeliuku peršneki - susipažinimas… Koks tavo vardas? kiek tau metų? iš kur esi? ką studijuoji? kuriame kurse? kodėl pasirinkai portugalija? ar kalbi portugališkai? iš kur išmokai?… ir taip daaaug kartų… ir pagalvojau, kad dar ateinantį kokį mėnesį su visais sutiktais erasmusiniais apie tą patį kalbėsiu… Hmz, kaži kiek ilgai atsakinėsiu ir man tai neatsibos… Sunkiausi man pirmasis ir trečiasis klausimai… -What is your name? - Eglė, -A???? Could you repet??? (tada keletą kartų pakartoji, kol žmogus ištaria bent kažką panašaus į mano vardą ir tada sekantis klausimas) - Where are you from?, -From Lithuania :), - A???? from where??? (tada pagal situaciją, sakai arba Litauen (jei susipažinai su vokiečiu) arba Lituania (jei susipažinai su kuo nors iš pietinių šalių) - mat angliško pavadinimo beveik niekas nesupranta.. kur čia suprasi, kai ir šiaip apie šalį nieko nežinai…). Žodžiu pirmosios frazės dažnai išeikvoja daug emocinių pastangų… Neveltui prieš išvažiuodama iš Lietuvos, pagalvojau kad reikia save pasivadinti Emilija (praitą kartą kai buvau portugalijoje, kai užkniso klausyti savo klaidingo vardo, pradėjau sakyti, kad esu Emilija - ir visai gerai sekėsi - jiems buvo paprasčiau, o ir aš nesikankinau su baisiai sudėtingu savo vardu…). Vis dar mąstau, gal dar ne per vėlu tai padaryti :D

Žodiu, užsišnekėjau apie nesamones, kurios man šauna į galvą. Tooselis šiaip buvo visai smagus, pasėdėjom kavinėje ant upės kranto (na tiksliau kavinė buvo virš upės, po kojomis galėjai matyti tyvuliuojanti vandenėli). Tada pasivaikščiojom ant nuostabaus šviečiančio pėsčiųjų tilto ir keliavome namo… Buvo keletas išalkusiųjų, kuriuos pasikvietėme pas save, vokietukė paruošė valgyt ir dar truputuką pasėdėjome… kai nuėjau miegot, buvo 4 ryto…

Kitą rytą jau 7:30h pašokau iš lovos, susiruošėme ir keliavome prie vandenyno!!! Nors orelis pradžioj tikrai neatrodė džiuginantis… Apsiniaukia, vėsu.. na tikėjomės, kad praes (juk visą savaitę saulė spigino ir buvo apie 30 laipsnių karščio). Deja, visą pusdienį ji nenorėjo visia šviesti… ir nešvietė.. o vėjelis sau ramiai siautėjo ir gadino šiek tiek nuotaikėlę. Kiap ir buvo galima tikėtis, kai pirmą kartą prie vandenyno susiruošia krūvą naujokų, nežinančių nei kur iš tikro jie keliauja, nei kaip tai pasiekti - būna šiek tiek sudėtinga. Vėl buvo krūva vokiečių, viena belgė ir aš :D valanda traukinuku, tada valanda laukėme autobuso, dešimt minučių kelionės autobusu - ir štai, ligoninės paplūdimys (jis tikrai taip vadinosi, nes ant kranto stovi miestelio ligoninė :D). Dėl prasto orelio visai nesinorėjo nei nusimesti megstinuką, nei lysti į vandenį.. užteko trumpo pabraidymo… Et, na kodėl būtent tada, kai pirmą kartą nusprendėm pasideginti ir pasimėgauti vandenyno gaivuma… Jau buvom besiruošią keliauti namo, kai autobusų stotelėje sužinojom kad dar valandą teks laukti kito autobuso.. ir tada - NUŠVITO SAULYTĖ, nusprendėme palukėti autobuso ant smėliuko prie vandenyno… Kai atsigulėme - nusprendėme šiek tiek ilgiau pabūti ir pasideginti (nes oras jau buvo tinkamas tam). Po vakar dienos tooselio, smigau sau ramiai ir pamiegojau.. kai atsibudau - sako keliaujam jau.. tad greitai apsimiegojus dar išokau į vandenį, paragavau suuuper sūraus vandenyno vandens, atsigaivinau, ir bandėme keliauti namo. Žinoma autobusas vėl turėjo būti tik už kokios valandos (sunku čia su transportu.. ypač savaitgalio metu), tad nusprendėme pabandyti pasiekti traukinių stotį pėsčiomis. Dalis liko, dalis iškeliavo. Bet prikeliavus tiltą, kurį turėjome pereiti, supratome, kad to padaryti negalime (jis buvo statomas, ir ten nebuvo vietos kur eiti žmonėm (bent jau mums taip pasakė). Tad vistiek teko laukti autobuso, kuris pasirodo buvo greičiau nei tikėjomes, ir net spėjom pagauti ankstesnį traukinį. Grįžus jau norėjo tik pasiilsėti šiek tiek :) vokietukė išlėkė vėl toosintis su vokiečiais, o aš jau likau namučiuose šiek tiek apsitvarkyti ir pabūti viena :)

Sekmadienis - apsipirkimo diena!!! Gi reikia visiems milijono dalykų atvykus, kurių negalėjome susikrauti į lagaminus. Visi išsimiegojė susitinkame pagrindinėje aikštėje ir keliaujame į prekybos centrą. Ten išsiskiriame porai valandų - visi eina ieškot to, ko jam reikia :) po poros valandų - bendra vakarienė kartu - išbandome braziliška restoraną, kur už 6 eurus gali krauti pilną lėkštę visko, ko nori :) Vokietė nusipirko tris žinomus filmukus animacinius DVD formate, kurie įgarsinti į portugalų kalbą, kad galėtų mokytis kalbą žiūrėdama. Aš įsigyjau keletą žinomų filmų, kurie šiaip pigūs labai buvo, tad vakare nuspendėm pasidaryti filmų vakarą. Pažiūrėjom vieną normalų filmą anglų kalba su portugališkais titrais ir vieną portugališkai įgarsintą filmuką (deja jis pasirodo yra kaip serijalas, o ji įsigijo 9 seriją, tad nelabai ką supratom, bet buvo smagu paspoksoti ir paklausyti pakankamai juokingą portugalų kalbą). Vakarą pabaigėm pokalbiu apie savo šeimynas, draugus ir atsisveikinimą prieš išvykstant.. et, ilgesiukas perėjo per širdelę, prisiminus visus ir bežiūrint nuotraukas.. bet smagu prisiminti ir pasakot apie savo draugus, tada lyg jaučiuosi šiek tiek arčiau jūsų…

PIrmadienis - didi diena. Keliaujame į universitetą. Turėtų prasidėti kalbos kursai. Portugalų dėstytojai žinoma kaip ir visi portugalai vėluoja, ateina vietoj  9h, 9:30. Bet nieko tokio. Tada visus sukviečia pagal pavardes į auditoriją (girdėjau vieną lietuvišką pavardę, tad turėtų būt ir lietuvaičių.. tik tą dien nepasirodė…). Pirma diena - paskirstymas į lygius (sakė turėtų būti du lygiai, nulinukams ir šiek tiek pažengusiems). Kokiu principu skirsto - klausia kalbi ar nekalbi. Jei nekalbi, arba tik pagrindinius žodelius - pirmas lygis. Jei kalbi, šiek tiek paklausinėja (kiek metų mokais, kodėl pasirinkai atvykti čia) ir duoda kitą sąrašiuką (atrodo kad tai antras lygis). Po paskirstymo - išsiskirstome. Pasirodo turime dar visą laisvą dieną, tad su Julija (sugyventinė vokietė) nusprendžiame keliauti į dyyydelę parduotuvę, prisipirkti visokių maisto praduktų, vaisių (nusipirkom kartu sulčių spaudimo mašiną, tad reikia visokių vaisių), daržovių ir dar daug visko, ko gali kasdien prireikti.. Užtrukome.. pasirodo pirmai pradžiai tikrai daug visko reikia… teko su taksu parkeliauti namo ir per kelis kartus užsinešti viską į viršų (na juk dar vandens abi po 10 litrų nusipirkom…). Po tokio apsipirkimo - tik poilsis :D o po to keliavome į kiną, pasižiūrėti Wall.e, įgarsinta portugliškai (nežinojau, kad pusę filmo niekas nekalba :D :D :D).

Na o šiandien (antradienį) prasidėjo tikrieji kursai.. atvykus į unvierą, sužinojome su Julija, kad abi patekom į trečią lygį (pasirodo dar ir tokį padarė), Truputi išsigandome, bet nieko… Kalbos kursai - tik dvi savaites, tad turi būti labai intensyvūs. Pagal tvarkarašti teko tą suprasti - kiekvieną diena 9-18 arba 9-16h… su vienos valandėlės pietų petrauką. Šiandien pradėjome nuo ilgesniojo periodo. Iki pietų - komunikacija raštu ir žodžiu. Mus pasitiko tikrai nuostabus dėstytojas!!! Žinoma, kadangi tai trečias lygis iš trijų, jis klabėjo tik portugališkai, tačiau pakankamai lėtai ir aiškiai, kad visi suprastų. Po du vienas kitam prisistatėm, po to vienas kitą pristatinėjom. Daugelis trečiame lygyje - vokiečių ir anglų, keletas slovakų, lenkė, italas… Daugelis studijuoja portugalų, ispanų ar dar kitas kalbas… Pirma dienos pusė tikrai buvo nebloga, komunikacija man visai neblogai sekasi… o ir dėstytojas ką aiškino, viską stengdavosi keletą kartų pakartoti, kad suprastume… Bet vis tiek šiek tiek išvargome.. po keturių valandų mokymosi gavome valandžiukę poilsio. Po pietų susirinkus jau buvo kita dėstytoja, kuri turėjo mus mokyt gramatikos. PRadžioj vėl prisistatymas, pokalbis apie portugalija ir portugalus.. O tada….. Jau kai pradėjom tai pradėjom. Viskas prasidėjo nuo dviejų lapų testo - perskaityti teksta (kuris beeeeproto sudėtingas ir literatūriškas, su daug sudėtingų nežinomų žodžių), atsakyti į visokiausius klausimus ir savo žodžiais, gramatikos uždaviniai…. Siaaaaubas… ši dalis man laaabai kaip nesisekė… juk portugalų kalbą mokiausi pati, daugiausiai iš šnekėjimo.. gramatikos šiek tiek mokiausi pati iš knygų, bet kiek pats ten gali išmokt… žodžiu, ši dalis buvo man peilis.. atrodė, kad niekok portugališkai nesuprantu, nes net uduočių daugelio nesupratau.. apie teksto prasmę tai net nešneku… Tuos mūsų menus surinko ir patikrins (oj bus jai juoko ir ašarų, bematant visų mūsų menus…). Tada skaitė ji teksta, aiškinomės neaiškius žodžius (kuriuos aiškino irgi portugališkai, tad vis tiek ne visus supratau), darėme kartu pratimus, aiškinomės milijonus gramatikos taisyklių (o ką ten surpasi apie taisyklęs įvairiausių laikų naudojimo, jei net visų laikų normaliai nemoki ir nežinai kada juos vartoti)…. sėdėjau ir galvojau kad gal ne į tą lygi patekau.. juk daugelis studijuoja portugalų kalbą, tad net jei ir šneka ne tobulai, bent apie gramatiką yra pakankamai girdėję… buvo siaubinga. Dėstytoja kalbėjo nerealiai greitai, kartais net nespėdavau sekti… o kai jau praėję 6h nuo pradžios, net natūraliai nebegaliu normaliai koncentruoti savo dėmesio į vieną ir tą patį dalyką… Košmaras :( Išėjau po paskaitos kaip sudaužyta.. Bet tada supratau, kad nesu viena tokia.. kad daugelis taip pat jaučiasi ir kad visiems tai per greitai, ir kad daugelis teksto nesuprato ir šiaip, visi vienodai sunkiai jaučiasi… Tad palengvėjo.. gal visi kaip nors įveiksim.. ir gal pamačius kiek visi milijonus klaidų padarė ir kaip nieko nesuprato - gal surpas kad reikia sulėtint tempą ir šiek tiek daugiau viską musm paaiškinti… tikiuosi :)

Po tokios sunkios dienos reikėjo atsipūtimo, tad susėdome tiesiog pabendrauti vienoje kavinukėje… Tiems kurie pirmame lygyje iš vis ne kas - dėstytoja dažnai šneka portugališkai, o jie juk nieko nesupranta (bet ten italų krūvos, kurie supranta ir jiems gerai)… o dar kai pagalvojam, kad reik namų darbus padaryti.. visai rankelės nusvyra… Nu bet nieko, kaupiamės.. juk bus po to lengviau (tikiuosi). nors šiuo metu net neįsivaizduoju kaip reikės mokytis mediciną šia kalba…. uch, tikras iššūkis..

IR dabar gi turėčiau sėdėt ir mokytis, daryti savo namų darbus.. bet jau nebegalėjau neparašyti.. :) juk norisi informuoti Jus apie tai, kaip man sekasi, ir norisi po to pačiai turėt kur pasižiūrėt apie tai, kaip man sekėsi :)

23h portuglaijos laiku.. baigiu rašyti ir keliauju mokytis.. šalia manęs čia du vokiečiai tarpusavyje bendrauja :D (beje, šiandien jiems visiems labai miela buvo, kai vardijau visus žodžius, kuriuos moku vokiškai - ne tiek ir daug - bite, danke, šmutsik, zauber (nežinau net kaip rašosi, tik žinau kad paskutiniai du reiškia purvinas, švarus). Niekas nesuprato kodėl būtent tokius žodžius moku - o čia tai ačiū mano mamytei, kuri kažkada kažkodėl būtent juos išmokė :D).

Labos nakties mielieji :* gera galvoti apie Jus, gera, kad skaitot ir manęs nepamirštat :* nepamirškit, kad esat visi laukiami svečiuose!!!

Pasimetusi tarp milijono kalbų, Eglutė

Na, o tiems, kurie norėtų dar ir vaizdinių reportažų pamatyti, siūlau apsilankyti šiame pusalpyje:

http://public.fotki.com/eglele7/

Kol kas yra labai mažai foto, nes fotiko kortelė pastrigo (sustresavo matyt per kelionę) ir nelabai norėjo fotkint. Bet pažadu - vėliau bus daugiau :) sekite informaciją :D

Nuostabus miestas…

Šiandien užėjau į universitetą sutvarkyt keletos reikalų dėl intensyvių kalbos kursų.. jau vien vaiksčiodama po universiteto miestelį, pro visus fakultetų pastatus, kurie dvelkia senove, bet kartu yra nepaprastai gražūs, jaučiausi tarsi pasakoje… Bet kai po visų reikalų pasileidau mažomis gatvelėmis žemyn (pats universitetas su savo fakultetais stovi ant bene aukščiausio kalniuko Coimbros mieste), patekau tarsi į tikrą pasaką… tokios mažos mažos siauros gatvytės, visos grystos kvadratiniais akmenukais, namukai tokie mažutėliai ir dailūs, arba kylantys į auktšį, visi papuošti keramikinėmis plytėlimis, arba iš vis visi padengti jomis, langinės tokios senoviškos… einu, ir netikiu, kad tai tiesiog paprastas miestukas Portugalijoje.. Gal pasakoj aš??? gal sapne?? o gal kokioj nors filmavimo aikštelėj, kur sukamas filmas,ir kur visi namukai ir visos gatvelės tėra dekoracijos???

Bet ne.. tai ne filmavimo aikštelė, ne dekoracijos ir ne pasakų knygos paveikslėliai. Tai tikrų tikriausias miestas. Nebesistebiu, kodėl prieš man čia atvykstant, visi iki vieno portugalo, su kuriais kalbėjau apie savo atvykimą, sakė kad vyksiu į tikrai nuostabų, vieną nuostabiausių miestų portugalijoje.

O dar tie visi besišypsantys žmonės, besistengiantys padėti ir paaiškinti jei ko nesupranti :) pradedu jausti, kad pati atėjus į parduotuvę ar šiaip prie kokio prekeivio, žmogaus - nusišypsau ir pokalbi pradedu “Ola, Bom Dia!”. Gera šypsotis, kai aplink tave irgi visi šypsosi :)

Šiandien vienoje parduotuvėje pirkau šlepetes - visą laiką kalbėjau portugališkai, ir viską supratau ką man sako.. tačiau vienos frazės neįkirtau, suglumau… Bet moteriškė maloniai paaiškino, kad tai sutrumpinimas vieno klausimo (klausė kokios spalvos noriu), net keletą kartų aiškiai pakartojo tiek tą sutrumpintą versiją, tiek pilną versiją, kad tikrai suprasčiau ir kitą kartą žinočiau kai kas taip paklaus :)

O ir pažystamų po truputuką daugėja - po truputį pažindinamės vieni su kitų atrastais pažįstamais, ir bandom sukurti erasmus studentų ratą.. Šiandien keliausime su vokietukais susitikti, o ryt laukia kelionė į paplūdymį prie vandenyno!!! Juk reikia išnaudoti besitęsiančia vasarą!!! (Karštis kol kas neslūgsta, 30 laipsnių kaip niekur..)

Kol kas tik dėl savo portugalų kalbos liūdna.. ne dažnai ir tenka pabendrauti (nebent mieste, kai užeinu į parduotuves ar kavines), nes aplinkui vien erasmus studentai, kurie daugiau ar mažiau bet nelabai šneka portugališkai.. o ir kai į universitetą nueinu, tai nors ir pradedu šnekėt portugališkai, dažnas žmogeiukas pradeda po to su manim angliškai šnekėt (dar visa laimė, kad ne visi tokie). Bet ką tik sužinojau kad papuoliau į tuos intensyvius kalbos kursus (buvau neatrinkta šiaip, bet užsirašiau į laukiančiųjų eilę - ir patekau), tai tikiuosi atgaivinsiu ten kalba.. nors šiandien vienas iš kalbų fakulteto, sakė kad bus du lygiai, bet gali būti, kad pagal tai, kaip aš šneku, abu lygiai bus man šiek tiek per maži… Na bet pagyvensim, pamatysim - jei nepatiks, mesiu tuos kursus ir lėksiu pasižvalgyt po šalį, susitikt su draugais - atgaivinsiu tą savo portugalų kalbą kaip nors :)

Na o šiam vakarui turbūt reik atsisveikint.. ir keliauti į naują pažinčių pasaulį :)

:***